VŠMB agility sekcija
Nariai
Kas tas agility?


Trumpa istorija

Šunų vikrumo sportas (angl. Dog agility) – vos ketvirtą dešimtmetį skaičiuojanti šunų sporto šaka. Vedlys, valdydamas šunį tik balsu ir judesiais turi jį pervesti per kliūčių trasą kuo tiksliau ir per kuo trumpesnį laiką. Trasoje šuo vedamas be pavadėlio, neskatinant ir neviliojant skanėstais ar žaislais. Įveikiant trasą vedlys negali liesti nei šuns nei kliūčių.

Pirmasis agility pasirodymas įvyko 1978 m. Crufts šunų parodoje, kaip pramoginė ir parodomoji dalis. John Varley, 1977 m tapęs komiteto nariu, užsibrėžė tikslą ateinančioje parodoje, pertraukoje tarp paklusnumo ir parodų ringų, suorganizuoti reginį žiūrovams. Siekdamas užsibrėžto tikslo John Varley paprašė šunų dresuotojo Peter Meanwell pagalbos. Siekdami pademonstruoti šunų greitį ir vikrumą, jie pristatė trasą, primenančią konkūro jojimo trasas, susidedančią daugiausia iš šuolio barjerų. To pasirodymo metu jie pristatė nemažai šiandien puikiai pažįstamų kliūčių: piramidės ir tunelio derinį, ratą, slalomą, buomą.

Dėl pademonstruoto greičio, vikrumo, sumanumo, pasirodymas Crufts parodoje sulaukė didelio šunų augintojų susidomėjimo - žmonės pageidavo matyti tokių pasirodymų daugiau, norėjo, kad ir jų šunys galėtų to išmokti. Pasirodymas buvo toks populiarus, kad greitai iš vietos renginio  peraugo į nacionalines, ir galiausiai į tarptautines varžybas. Jau 1979 m. net keli britų šunų dresūros klubai siūlė mokyti naujo šunų sporto – šunų vikrumo, o tų pačių metų gruodį tarptautinėse žirgų varžybose (angl. International Horse Show at Olympia) Londone buvo surengtos pirmosios šunų vikrumo varžybos. 1980 m. The Kennel Club (Crufts parodos organizatoriai) buvo pirmoji organizacija pripažinusi agility oficialia šunų sporto šaka, su standartizuotomis taisyklėmis. 1980 m. Crufts parodoje įvyko pirmosios varžybs pagal priimtas taisykles. Šiose varžybose teisėjavo Peter Meanwell, jam talkino Peter Lewis. Peter Lewes vėliau tapo labai svarbus agility pasaulyje –1983 įkūrė pirmąjį nacionalinį agility klubą Jungtinėje Karalystėje, leido Agility balsą (angl. Agility Voice) - pirmą agility žurnalą.

Iš pradžių
agility nebuvo dalyvių skirstimo į Large, Medium ir Small kategorijas, kurios puikiai žinomos šiandien. Tuo metu visi dalyviai turėjo įveikti vienodo, standartinio, auksčio - 30 colių (britaniškas colis = 2,54 cm) barjerus. Pirmosios varžybos, kuriose jau buvo nustytas mini aukštis, 15 colių, mini šunims - kurių ūgis ties ketera nesiekia 15 colių, įvyko 1987 m. Medium aukštis (20 colių) vidutiniams šunims (ūgis ties ketera - 15-17 colių) įvestas dar vėliau.

Kilęs Kungtinėje karalystėje, šiandieną šunų vikrumo sportas žinomas visame pasaulyje. 


Organizacijos

Agility
taisykles ir reikalavimus kliūtims, klaidų skaičiavimo ir reitingavimo tvarką yra nustačiusios ir patvirtinusios įvairios organizacijos: AKC (JAV); ASCA (JAV); CPE (JAV), FCI (tarptautinė organizacija) NADAC (Šiaurės Amerika), UKC (Šiaurės Amerika) The Kennel Club (Jungtinė karalystė) ir kt. Nors taisyklės skirtingos, galima išskirti tokias pagrindines klaidas: praleista zona, paliesta ar numesta kartelė, slalomo pagaliuko klaida (praleistas pagaliukas, netinkamas įėjimas ir pan.), trasos klaida, (šuo įveikia ne tą kliūtį), atsisakymas (šuo sudvejoja prieš įveikdamas kliūtį), vedlys paliečia kliūtį ar šunį, laiko baudos.

 

Trasos
Pasaulyje žinoma ne viena trasų grupė. Lietuvoje paprastai varžybose įveikiamos tik „Agility“ ir „Jumping“ tipo trasos. Pagrindines trasas galima išskirti į tokias grupes (tipus):

 

Agility (Standart). Tokio tipo trasas sudaro įvairios kliūtys, sužymėtos numeriais eilės tvarka. Trasą sudaro šuolio barjerai, slalomas, tuneliai, kitos kliūtys ir trys kliūtys turinčios zonas. Paprastesnės trasos susideda iš 15, sudėtingiausios trasos iš 20-22 kliūčių. Trasa turi būti įveikiama nustatyta tvarka, ne lėčiau, kaip per nustatytą standartinį laiką.

Jumping. Sunumeruota šuolio barjerų trasa. Priklausomai nuo organizacijos, šio tipo trasoje dar gali būti tuneliai, slalomas. Šuo trasą turi įveikti nustatyta tvarka, ne lėčiau kaip per standartinį laiką.

Gamblers, Jackpot, Joker. Nesunumeruota trasa. Tai trasa – žaidimas. Žaidimas susideda iš dviejų dalių – pradžios ir pabaigos (dar žinomo kaip „lošimo“) periodų. Pradžios dalyje per tam tikrą nustatytą laiką šuo įveikia bet kokias vedlio nurodytas kliūtis ir už jų įveikimą renka taškus. Periodo laikui pasibaigus nuskamba švilpukas. Tuo metu prasideda „lošimas“. Skiriama labai nedaug laiko (maždaug apie 15 s) per kurias šuo turi įveikt teisėjo anksčiau sukurtą ir nurodytą trasą. Įdomu, na ir sudėtinga, tai, kad „lošimo“ kliūtims lygiagrečiai pažymima linija, kurios, "lošimo" metu vedlys negali peržengti. Atstumas nuo linijos iki kliūčių priklauso nuo trasos sudėtingumo, dalyvio lygio. Pradžios periodo kliūčių seką vedlys parenka atsižvelgdamas į šuns gebėjimus, patirtį. Vedlys turi pradžios kliūčių seką suplanuoti taip, kad šuo ne tik įveiktų kuo daugiau kliūčių, bet švilpukui nuaidėjus būtų patogioje padėtyje pradėti "lošimą". Didžiausias tokio tipo trasų iššūkis - šuo turi būti valdomas per atstumą.

Snooker . Šio tipo trasų pavadinimas neveltui kilo iš populiaraus biliardo žaidinimo pavadinimo. Trasa susideda iš mažiausiai 3 raudonų barjerų, kiekvieno pažymėto skaičiumi 1, ir šešių kitos spalvos barjerų, pažymėtų skaičiais nuo 2 iki 7. Įveikdamas kliūtis šuo renka taškus, kurie atitinka kliūties numerį.  Ši trasa, kaip ir Gamblers, taip pat turi dvi dalis – pradžios ir pabaigos. Pradžios periode šuo turi įveikti kliūtį, pažymėtą numeriu 1 ir bet kurią kitą kliūtį pažymėtą skaičiais 2 -7, tada vėl kliūtį pažymėta 1, kurios dar neįveikė, ir bet kurią 2-7. Sėkmingai įveikęs visas 1 pažymėtas kliūtis, šuo turi įveikti visas kliūtis nuo 2 iki 7 eilės tvarka. Pažeidus nurodytą tvarką – dalyvis diskvalifikuojamas.


Kiekviena vedlio ir šuns pora turi tik vieną galimybę sėkmingai įveikti trasą. Laikas pradedamas skaičiuoti šuniui kirtus starto liniją ir baigiamas, šiam kirtus finišo liniją, nepriklausomai, kur tuo metu yra vedlys. 


Visose trasose rezultatas priklauso nuo to, kiek buvo padaryta klaidų bei per kokį laiką komanda įveikė trasą. Paprastai laikas svarbus esant vienodam klaidų skaičiui.

 

Kliūtys

 

Kaip jau buvo minėta, skirtingos organizacijos nustato skirtingus reikalavimus kliūtims bei trasoms. Tačiau pagrindinės kliūtys beveik visur tokios pat. Visas kliūtis galima suskirstyti į tokias pagrindines grupės:

Kliūtys, turinčios kontaktines zonas – tai piramidė (angl. A-frame), buomas (angl. Dogwalk), supynės (angl. Teeter-totter arba seesaw). Mums nežinomas, tačiau kitose organizacijojes sutinkamas - dvigubas buomas (angl. Crossover). Ši kliūtis leidžiama daugumos JAV organizacijų. Dėl dydžio ir nesaugumo (šuo nemato nusileidimo, todėl bėgdamas dideliu greičiu gali susižeisti) ši kliūtis nenaudojama, o kitur ir neleidžiama. 
 

Tuneliai – kietieji ir minkštieji. Kietieji tuneliai būna trumpesni ir ilgesnis (pv. FCI taisyklės numat tunelius 3 arba 6 m. ilgio). Minkštas tunelis turi kietą pradžia ir palaidą minkštą „uodegą“.  

 

Šuolio barjerai. Paprasčiausia ir dažniausia trasos kliūtis. Šuolio barjerai būna paprasti, dvigubi, dengti (taip vadinamos sienelės, viadukai), tolis, ratas. 

 

Kitos kliūtys - Stalas (angl. Table), Slalomas (angl. Weave poles). Slalomą paprastai sudaro 12 pagaliukų, tačiau galima sutikti ir salomą, sudarytą iš 10 ar 8. 

 

Lietuvoje šis šunų sportas atsirado palyginti neseniai ir vis labiau populiarėja, vis daugiau pritraukia sportuojančių ir žiūrovų. Lietuvoje varžybos vyksta pagal FCI taisykles, varžybų bei dalyvių skaičius kiekvienais metais vis auga, kuriasi nauji klubai. Lietuvoje varžybose gali dalyvauti bet kokios veislės šunys, turintys kilmės dokumentus ir be jų. Svarbu, kad šuo būtų sveikas ir paskiepytas.

 



Parengta pagal wikipedia.

Naujienos
Apie mus
Galerija
Nuorodos
Susisiekite
Draugai
© 2011 Abu2. Visos teisės saugomos.